Moliūgų košė(s)

         Gal ir nelabai laikas moliūgui, nes jo sezonas kaip ir galutinai baigėsi prieš kelis mėnesius, tačiau aš katik sudorojau didžiulį moliūgą, kuris puikiai išsilaikė per rudenį, žiemą ir puse pavasario. Vos panešiau iš rūsio, 30kg tikrai svėrė. Supjausčiau didžiąją dalį smulkiais kubeliais, o kitą juostelėm ir viską užšaldžiau. Taip, taip puse šaldiklio dabar vien moliūgas, tai reikia pradėti mažinti jo kiekį ir daryti vietą LEDAAAMS.

         Pirma košė, kurią dariau yra tokia kreminė, bulvių ir moliūgo košė.

Produktai:

• 5 bulvės
• 3 saujos moliūgo kubelių
• 40g grietinėlės
• druska
• rozmarinai
• malta saldžioji paprika
• česnakai
• krapai

Gaminimas:

1. Nuskusti bulves, supjaustyti ir užvirti.
2. Praėjus pusei virimo laiko, sudėti moliūgo kubelius.
3. Suberti prieskonius pagal skonį.
4. Virti, kol visi produktai bus minkšti.
5. Nupilti sultinį.
6. Sutrinti viską kas liko į košę.
7. Supilti grietinėlę ir užvirti.

        Antroji košė buvo su žirneliais ir žalumynais, todėl gavosi nekokios spalvos. Ir ji, na tokia vandeninga, nes mažai krakmolo ir nėra grietinėlės.

Produktai:

• sauja šaldytų žirnelių
• 6 saujos moliūgo kubelių
• šaldyti žalumynai (pertažolės, krapai, česnako laiškai)
• druska
• maltas muskatas
• bazilikas
• malta saldžioji paprika
• česnakas

Gaminimas:

1. Sudėti moliūgo kubelius ir žirnelius į verdantį vandenį, po kelių minučių superti žalumynus.
2. Sudėti prieskonius pagal skonį.
3. Virti tol, kol viskas suminkštės, nupilti sultinį ir sutrinti į košę.
4. Jei reikia, papildyti prieskoniais.
5. Užvirti.
6. Skanaus!

mano italija

          Plagijuoju Jamie Oliver knygos "mano italija" pavadinimą ir tikiuosi jis ant manęs nepyks. O gal visai būtų įdomu, jei supyktų. Galėčiau tada pasakyti, kad jo knygos man patinka. Ir jis pats. Tai va, Italija domiuosi jau seniai. Kiek tas seniai aišku, man 19 metų tik, negaliu sakyti, kad kažką dariau seniai, nes pati nesu sena. Bet maždaug prieš 3 metus man prasidėjo itališko maisto manija, po to kai aplankiau Italiją. Vėliau ėmiausi italų kalbos savarankiškai, su tarpais, tiesiog mokausi žodžius ir pagrindines frazes. Bet čia tik kolkas, vis laukiu tos dienos, kai rimtai mokysiuos visas kalbos taisykles, tada jas mokėsiu, leisiu vasaros atostogas Italijoj ir mokėsiu gamint tobulus tikrus itališkus patiekalus. Svajuko justonės nesibaigs niekada, bet juk reikia turėti tikslą, arba tikslus. Po 3 mėnesių pradedu įgyvendint tikslus: leisti vasaras Italijoj, grįžtu ten po 4 (tikriausiai) metų tarpo. Labai labai laukiu.

         Šioje knygoje, kurią katik įsigijau Pegaso knygyne su didžiule nuolaida, Jamie Oliver sako: "Ši šalis mane velniškai traukia kaip virėją. Turėčiau, po galais, būti italas." AŠ IRGI norėjau gimt Italijoj. Dar jis sako, kad italai, kaip ir jis, neįsivaizduoja svečio sutikimo be vaišių. AŠ IRGI to neįsivaizduoju. Nelyginu savęs su jais, tik ieškau sutapimų ir džiaugiuosi, kad randu. Šiuo metu intensyviai nagrinėju knygą, bet ateis toks laikas, kai imsiuos paprastų receptų ir darysiu be jokios improvizacijos. Teip.

         Pica yra bene populiariausias patiekalas pasaulyje, kilusi iš Italijos. Pagrindinis picų įdaras yra pomidorai ir mocarela, jo būna labai mažai, o paplotis plonas. Gerai iškepusiame paplotyje susdaro oro burbuliukų. Pica kepama krosnyje, arba orkaitėje su marmurine arba granitine plokšte (įmituojama krosnis). Kadangi nei krosnies nei akmens luitų namie neturiu, tiko man ir paprasta elektrinė orkaitė su dugno kaitinimu. Ir svarbiausia, kad pica valgoma rankomis, o tie kurie valgo su šakute ir peiliu yra vadinami nevykėliais. Taigi kolkas galima šiek tiek paimprovizuoti. Itališkai lietuviška pica.

Produktai:

     pagrindui

• 350g kvietinių miltų
• 50g manų kruopų
• žiupsnelis druskos
• 5g mielių (džiovintų, bet ir su šaldytom gerai gavosi)
• 1a.š. cukraus
• apie 200ml drugno vandens

    

     įdarui

• agurkas
• pomidorų padažas
• svogūnų laiškai
• pomidoras
• kepta vištos krūtinėlė
• mocarela
• pomidorų padažas
• prieskoninės žolelės

Gaminimas:

1. Sumaišyti pagrindo produktus, gerai išminkyti, palikti pakilti apie 15 minučių šiltai. Jeigu naudojamos šaldytos mielės, tai jas pamerkti į vandenį su cukrumi ir prieš maišant palaukti kol išburbuliuos.
2. Iškočioti vieną didelį paplotį ploną arba kelis mažesnius.
3. Ištepti visą tešlą pomidorų padažu (geriau yra gaminti savo, bet ilgai užtrunka).
4. Apibarstyti picą žolelėmis skirtomis picai, arba itališkų žolelių mišiniu.
5. Dėti padrikai vištos gabaliukus, pomidorus, agurkus, supjaustytus svogūnų laiškus.
6. Supjaustyti mocarelą griežinėliais ir juos sudėti ant picos viršaus.
7. Kepti orkaitėje iki puse valandos.

Skanaus!!

Mano Velykos

        Tai ką, baigėsi šventės, bet 90% Lietuvos žmonių vis dar valgo kiaušinius ir užbaiginėja šventinius patiekalus. Per šias Velykas negaliu pasigirti rekordiniu suvalgytų kiaušinių skaičiumi, nes suvalgiau tik 3,5 kiaušinio (praeitais metais 11). Papasakosiu apie tai, ką gero nudirbau šiais metais.

        Šiais metais pirmą kartą išdrįsau dažyti kiaušinius su vašku. Ir ką galiu pasakyti, man mano dažymo būdas vistiek yra priimtinesnis, nes jau iš metų į metus jis naudojamas. Vašku nudažiau 8 kiaušinius, žydra, žalia, geltona ir oranžine spalvomis po 2.

       O dabar apie mano dažymo būdą, kuris perduodamas iš kartos į kartą mano šeimoje. Taip atrodė pasiruošimas dažymui. Daug svogūnų lukštų, petražolės (pabandžiau pirmą kartą, bet jos nedavė jokio rašto), braškių lapai, tujos šakelės, beržo lapeliai, žibutės žiedai, kiaušiniai kas be ko, medžiagėlės ir ryžiai, kurių nesimato. Ai siūlai dar.



         Paimu medžiagėlės gabaliuką, įdedu šiek tiek svogūnų lukštų, įspraudžiu per vidurį kiaušinį ir dekoruoju kaip tą sekundę susišauna. Viską uždengiu iš visršaus svogūnų lukštais ir susuku medžiagoje. Apsuku siūlu ir vualia.

         Įsipilu į puodą tiek vandens, kad apsemtų verdamus kiaušinius. Įdedu dažų du pakelius (šiaip dėjau tris, bet buvo per daug), du šaukštus maždaug acto ir puse šaukšto druskos, išmaišau, sudedu kiaušinius ir pastatau virti. O toliau jau pagal kiekvieno žmogaus norus, kas mėgsta skystus, kas pusiau, o kas kietus net mėlynu trynu (kaip aš). Galutinis vaizdas štai toks: kiaušiniai su įvairiais raštais ir nusispaudimais nuo lapų ir šakelių.

         Gražiausiais mano kiaušinis su ryškiom braškės lapelio gyslom.

        

           Kai su kiaušinių dažymu buvo baigta, užsimaniau dar iškepti keksiukus kiaušinio lukšte, kuriuos mačiau Ji žurnale. Padariau 5, nes gaila buvo kiaušinių daugiau, visgi brangūs bjaurybės šiais laikais. Kiaušiniuose viršuje padariau skylę nemažą, iškračiau kiaušinius, išploviau lukštus. Patepiau aliejum iš vidaus. Užmaišiau paprastą tešlą tik dar kokoso drožlių įdėjau, padalinau į dvi dalis. Į vieną iš jų įdėjau kakavos. Įtvirtinau lukštus stabiliai skardoje (į keksiukinė įpyliau kruopų ir įstačiau lukštus). Supyliau tešlą į vidų ir kepiau 180 laipsnių temperatūroje apie 15 minučių. Atvėsusius nulupau ir pamoviau ant pagaliukų.

          Taip ir baigėsi mano priešVelykiniai darbai. Ryte padariau juokingus kiškučius, kurie nebuvo panašūs į kiškučius, bet anyway visai skanūs.

         Antrą Velykų dieną mane džiugiai nustebino vienas iš mano kaktusų kolekcijos atstovas. Rebutia marsoneri, kartu atidarydama šių metų kaktusų žydėjimo sezoną.

         Laukiam Atvelykio ir daugiau žiedų!

Valgomi daigai

        Galiu pasakyti, jog šis maistas ne kiekvienam. Ir labai gaila, nes daigai yra begalo maistingi ir turgingi vitaminais. Kaip protingi šaltiniai sako: "Valgomuosiuose daiguose yra svarbiausių baltymų, vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir fluoro bei šiek tiek riebalų – visko, ko reikia žmogaus organizmui." Daiginimui netinka paprastos sėklos skirtos daržui, nes jos būna apdorotos cheminėmis medžiagomis, reikia pirkti specialias daiginimui ir valgymui skirtas sėklas.

         Daiginimo procesas nėra labai sudėtingas, bet būtent dėl jo daugelis žmonių atsisako šio maisto. Visu pirma, sėklas reikia maždaug 8 valandas pamirkyti vandenyje. Tada "nukošti" ir sudėti į stiklainį. Jį apdengti marle, užtvirtinti gumyte ir ba dum tss daiginimo proceso pabaiga. Kas dieną porą kartų sumesti sėklas į sietelį ir perlieti vandeniu, grąžinti į stiklainį ir toliau laikyti. Per maždaug 5 dienas daigus jau galima bus valgyti.

         Aš daiginau pikantišką mišinį iš garstyčių, ridikėlių, pipirnių, liucernos ir avinžirnių. Greičiausiai dygo pipirnės ir ridikėliai, bet ties 5 diena avinžirniai dydžiu aplenkė visus kitus daigus, nors išdygo patys paksutiniai.

         Taip išimto mišinio tiesiog valgyti nepatarčiau nes turi baisiai kartų skonį. Aš pasidariau salotų mišrainę kartu su daigais ir jokio kartumo nesijautė.

Skanaus :)